juka

1 jukà (l. jucha) sf. (2, 4) 1. R, N, K, MŽ, M, NdŽ, Lš, Pn, Rmš, Jž, Slm, Jnšk sriuba, virta iš paukščių arba gyvulių kraujo: Iš kraujo virk jùką J. Gardžiai srėbėm avies jùką Š. Kai papjausiam žąsis, bus kraujo, tada išvirsiam jukõs Akm. Papjovėm žąsis, reiks virti jùką Ll. Išsiperinom kapą žąsų, tai bent rudenį jukõs privalgysiam Vkš. Palauk, ant skerstuvių ir mes jukõs išvirsma Varn. Iš to veršio kraujų išvirsiu jùką Ms. Paskerdę kiaulę, surinkom kraują ir išvirėm jùką Šl. Rytoj pietums virsime jùką Rg. Įsileiskit puoduką kraujo – virsim jukõs Šk. Sako žmonės, virei jùką, tai vakar skerdei paršiuką (d.) Dkš. Jukà gardi, jei gerai išvirta ir įdėta džiovytų vaisių Mrj. Virė juką su lašiniais ir įdėjo dar taukinės DvD188(Klvr). Paskerdžiau meitėlį, ateik, susiedai, ant jukõs Sv. Jukõs privalgius, sako, ne tiek šalta Vb. Antis pjauk ir jùką virk! Svn. Duok kokį sūdą, įpilsiu kraujo jùkai Ut. Pjausma žąsį, bus gardumai mėselės, priimnumai jukelės (d.) Trgn. Įdėk grūšaičių į jùką – bus gardesnė Grl. Lašinius ir jukàs Plaučiūno girdami valgė K.Donel. Mes šiandien valgom jukas M.Valanč. Gaspadinė ištraukė iš pečiaus puodą su juka BsPII208. Srėbk jukos su kukuliais Gl. 2. kraujas: Kai skersite kiaulę, tai nepamirškite jukõs įleist puodelin Kč. Siūlai per šviesūs – raudoni kap avies jukà Srj. Nubrūžino šlejaraikštė arklio koją – net jukà eina Lp. Kai papjovėm kiaulę, tai jukõs pritekėjo didžiausias klanas Vžns. Paleisiu kaip mat jùką Gl. 3. SD57,261, CI401 sriuba, putra, buza, skystimas, sunka; padažas: Išvirė tokios jùkos, kad nė valgyti negalėjo Žd. Kokia čia košeliena: juka viena (skysta) Skd. Nepilk vienos jukõs, pridėk ir tirštimų Trgn. Pridėk daugiau jukõs, aš tų kleckų nemėgstu Slk. Įpilk kopūstų jukõs: aš ją mėgstu gert Slk. Išvirei vienos jukõs, tirštimų nei biškio Lkm. Jukõs ušėtkas – žuvų desėtkas Ktk. Šįvakar virsim bulbų su juka Lkm. Pilną uzboną jukos prileidė Trgn. 4. scom. nedorėlis (keikiantis): Ak tu juka! Jon.